peržegnoti

péržegnoti; R324, Sut, N, peržegnóti Rtr, páržegnoti; Sut 1. tr. L, NdŽ, KŽ padaryti kryžiaus ženklą kaip maldos pradžią ar dievobaimingumo išraišką: Kad atguliau į lovelę, kryžių paržegnojau LTR(Plt). ^ Ėda kaip galvijas, net snukio neperžegnojęs KrvP(Mtl). | refl. R324, MŽ434, N, Rtr, L, NdŽ, KŽ, Klk, Gd, Jdr, Pš: Kožnas vienas įeita į bažnyčią, i reik pársižegnoti Lnk. Išmokė pársižegnot ir žemę art tetė Krč. Nu, ka Pondievas davė gerą kąsnį, ta bent pryš ėsdamas pársižegnok Žr. I nė vieno potero nėko nepasakau, tik pársižegnojau Trk. Gaspadorius ans kur ejo, kur važiavo, visumet pársižegnojo Plt. Įejęs į budynę pársižegnosi Sd. Aš tujau pársižegnoju, poterus kalbu Sd. Ryto metą, kaip mokytojas įeis, visi turėjom pársižegnoti i sykiu maldą kalbėti Kl. Atsisėdai valgyti – pársižegnojai, pavalgei – pársižegnojai Rt. Priejau pry koplyčelės, pársižegnojau i melduos Trk. Ateis vakaras, pri lovos pársižegnosi Plt. Net prie močios grabo [komunistai] bijo persižegnót, lyg kas su basliu užpakaly stovi Ps. Jėzau, šventenybė, – jeigu nepersižegnójai prieš valgymą – tai blogai Slm. Moteriškas tai pérsižegnojo, o vyras tai kepurę pakėlė [pro kryžių eidami ar važiuodami] Kp. Sėda mašinon, tai pérsižegnoja Klt. Saldainių duoda, katras moka pérsižegnot gražiai (apie kalėdojantį kunigą) Aln. Senis atsisėdo, pérsižegnojo ir trijų patronų vardus suminėj[o] Dg. Pérsižegnojau ir einu [buvusion Armijos krajovos būstinėn], širdis dreba Dbg. Įejus miškan reikia pérsižegnot, ir gyvatė nekąs Sld. Išsiėmė abrozdėlį – tep gražiai pérsižegnoj[o] Sn. Vėl atsisėdo, persižegnojo smulkiu kryželiu J.Paukš. Šiaudais apraišiotas naujas kryžius (nešventintas), kad žmonės neapsiriktų ir, gink Dieve, neimtų ir nepersižegnotų J.Sav. Taip sau tardama, ji sunkiai atsidūsta ir, dar kelis kartus persižegnojusi, atsigula Ašb. Po tam nuolenkęs[is] galvą lig pat žemės kuo pakarniausiai parsižegnok su kryželiu P. Vakarą, kada tu eisi gultų, persižegnok šventu kryžiu Vln36. 2. tr. Q219, H180,R, R61,180, MŽ, MŽ81,238, Sut, KII180 palaiminti: Dieve, peržegnok N. Matė mirdama vaikus páržegnojo J. Tėvas su motyna su tuo kryželiu páržegnojo Trk. Apklokiat, páržegnokiat i temiegtie Varn. Tėvai páržegnojo, sudiev pasakei ir išvažiavai an šliūbo Kv. Vaikaliai, sako, klausykiat mamos – páržegnojo visus Sd. Péržegnojo mumi, palaimino, pinigų nedavė Šmn. Páržegnos [popiežius], gal mūso pasiutimus išsklaidys Krš. Péržegnojo kunigėlis, ir eik Sn. Kap tik kunigas žmones péržegnoj[o], mišias atlaikęs, tuoj bažnyčion žmonės suvilnija – visi iš bažnyčios skubinas išeit Kpč. Nuog tėvelių peržegnoti, seserėlių apraudoti, joja pulkai vainikuoti, o žirgeliai kankaluoti (d.) S.Dauk. Tėvelis jį apkabino, pabučiavo galvon ir peržegnojo J.Bil. Mama peržegnoja pradėjusį judėti vežimą ir eina paskui ligi tiltelio A.Rūt. Švieži kapai, neperžegnoti kryžiais J.Marcin. Taigi rodos, kad šis ruduo būsiąs visur peržegnotas (geras, derlingas) Kel1856,136. Jis turėjo peržegnotą gaspadorystę, gražų butą, daug murgų gero lauko LC1883,44. Sveikinki ir gelbėk žmones tavo ir peržegnoki tėviškę tavo Mž88. Viešpatie Dieve Tėve dangujęsis, peržegnok mus ir tas dovanas, kurias iš tavo dosnios gerybės imam Vln37. Pašlovintas testov Dievas ir Tėvas Viešpaties mūsų Jėzaus Christaus, kursai mus peržegnoja visokiu dvasišku peržegnojimu dangiškuosu lobiuosu per Christų VlnE138. O Ponui, jūsų Dievui, slūžykite, tada jis tavo duoną ir vandenį peržegnos BB2Moz23,25. Mokinkimos ir mes Dievo melstisi, kada ką norim pradėti, idant Dievas mūsų darbą peržegnotų BPI269. Peržegnok mus, Dieve Tėve, dešinės tavo galybe PK41. Sveika, tu malonės pilnoji, Viešpats su tavimi, tu peržegnotoji tarp moterių Bb¹Luk1,28. | Ji nėščia, ji péržegnota KI531. 3. tr. padaryti kryžiaus ženklą siekiant, kad darbas gerai sektųsi: Sėt pradeda, péržegnoja Švnč. A grūdus, a kūtes vakare páržegnos Sd. Kryžių pardėsi, páržegnosi kepalą Sd. Sėjikas pérsižegnoja, grūdus péržegnoja ir sėja Slm. Karvę melži melži, užleidi, irgi teip pat páržegnoji Trk. Kad paimsi a miltus iš miegos, a grūdus, a ką norintais, turėjai kryžių pardėti i páržegnoti Ms. O duris páržegnos, jau čia be baimės aš miegosu Kl. Vaikeli, prisipratykit iš mažumėlės, kad padėjai ką, paržegnók – nepagaus aičvaras Rz. [Gaspadorius] parsižegnója pats ir sietuvę abo lauką paržegnója Skrb. Pirmas bakanas péržegnotas momos Sld. Pirmą kepalelį páržegnojam i kišam į pečių Akm. Do ant pirmutinio [kepalo] kryžių perdeda, peržegnója Kp. Seniau mazgoja vaiką, numazgoja, vystykluos suka, visa susukė, suvystė ir peržegnójo vaiką Slm. Kai baigi pečių kūrenti, péržegnok Tvr. Aš páržegnojau [trobą], su švęstu vandiniu apkrapijau Lpl. Išginos dieną gyvuliai būdavo parūkomi švęstais žolynais, peržegnojami ir pašlakstomi švęstu vandeniu LEVI525. Geria ponas neperžegnojęs [v]andenio LTR(Km). „Į tavo, Viešpatie, rankas aš atiduodu ir savo poilsį, ir dirvą juodą“, – galulaukėje šventasai Izidorius artojas ant kelių klumpa tardamas, arimą peržegnoja B.Braz. | prk.: Su tiek sėklos tik páržegnojau lauką (juok.) Skdv. | refl. S.Dauk: Pirmiausia pérsižegnoja. Jau duonos neminkė nesižegnoję niekas Kpč. Tėvelis buvo ne toks pamaldus, bet, prisimenu, kai sėdavo dirvon grūdus, prisipylęs grūdų į kvartūką (prijuostę), persižegnodavo ir atsidusdavo: „Dieve, palaimink“ LKXX442. Kaip eini maudytis, žuvaut, tai reikia persižegnot LTR(Krsn). Kas eina sėti, prieš sėdamas parsižegno[ja] pats, paržegno[ja] lauką ir paprašo, kad Dievas laimintų LTR(Žgč). Senis persižegnojo; paskui peržegnojo avilį ir atrišo sietą V.Krėv. ║ prk. baigti darbą: Jau Alksnibalį péržegnojom (baigėm šienauti) Srj. 4. tr. padaryti kryžiaus ženklą norint ką nubaidyti ar nuo ko apsisaugoti: Aš įejęs páržegnojau tas duris, pro tas i nejo katinas Všv. Rutkuvienė peržegnojo senį su rožančium rankoje, puolė švęstu vandeniu šlakstyti V.Bub. | refl.: Pirmą sykį tepamačiau tą mašiną, liepė – pársižegnok, sako, su pikta dvasia Lpl. Ražienas ka sapnuosi, pársižegnok, didliai blogai Sd. 5. tr., intr. NdŽ prk. staigiai (ppr. kryžmai) kelis kartus suduoti, sukirsti: Aš jam kad péržegnosiu lazda, tai jam bus gerai Iš. Kad péržegnosiu su pagaikščiu, tai žinosi! Sml. Su botagais páržegnojo kaip žaibais Šl. Kai tėvelis dažinojo, su vadelėms péržegnojo (d.) Čb. | prk.: Akinantis žaibas vėl peržegnojo dangų P.Trein. 6. tr. prk. neturėti vilties atgauti: Aš ją seniai péržegnojęs Pns. Paskolinai i paržegnók Ps. Paleidei viedrą – ir peržegnók, nebeišgriebsi [iš šulinio] Vb. Nebėr, péržegnok – sustaršė siūlai Aln. Páržegnojau: šventa Kalvarija, tu be munęs, aš be tevęs Vgr. Tokiam padevei i páržegnok Tl. Jam paskolinai, tai jau i páržegnok Rs. Páržegnojau, nebeinu į fermą Rdn. Péržegnojau maišus, visa, gana Drsk. ║ atsižadėti: Ant kitų metų, jeigu Abraomo alus nebus padarytas, tai tą pragarą peržegnosiu amžinai LzP. Páržegnojau tus piningus Krš. Péržegnojau [paikas svajones] ir pirmin dirbt [žemės] Grš. Parmyniau cigarėtus, páržegnojau – nė į burną Rdn. | refl.: Pérsižegnok abiem rankom nuog tokio darbo Rdš. Su sarmata jie man viską atidavė ir pérsižegnojo nuo manę Brb. Aš persižegnóju, einu kitų darbų dirbt – tu ausk Adm. Aš jiemi (vagims) intpilčia šimtą rykščių, pérsižegnot nuo vogimo Brš. 7. tr. KI531 prk. atsisveikinti negrįžtamai: Péržegnojau išleidus, misliju, tegul tau Dievas duoda šventą dvasią, kad jau negrįžtum Ut. Ka jau rekrutą išveš, tai i paržegnok LTR(Žg). Tu, vaikeli, ir savo kraštą, ir savo gimines peržegnok, jau jų nebematysi Pt. Negana tau, kad atėmė kiaulę, šiandien geriausią arklį peržegnojau J. Avyž. 8. refl. žegnojantis prisiekti: Pársižegnojo nėkam nesakysianti, o išpliurpė Krš. Kunigas par spaviednę: – Ar tikrai nemeluoji? – Nu, sakau, klebonai, galiu persižegnót prie taũ Alz. Ar gerai suskaičiavai? – Gerai, galiu pérsižegnot Al. 9. tr. atlikti konfirmavimą: Mokykias pilnai tą mokslą, jei nori peržegnotas būti Vln44.

◊ [su] kairè kója (rankà) péržegnoti nebendrauti, nė į tą pusę nežiūrėti: Ka būčio žinojusi, būčio páržegnojusi su kairè kója Brs. Péržegnok tu jį kairè rankà ir eik nuo jo Slk.

\ žegnoti; apžegnoti; atžegnoti; įžegnoti; išžegnoti; nužegnoti; pažegnoti; peržegnoti; pražegnoti; prižegnoti; sužegnoti; užžegnoti